Honkongas

Honkongas; 香港
Specialusis administracinis regionas
; (Išsamiau)	; (Išsamiau)
Valstybinė kalba	kinų, anglų
Pripažinta regioninė kalba	kantono kinų
Vadovai	John Lee; Vyriausybės pirmininkas
Plotas; – Iš viso ; – % vandens	; 2754 km² (168); 59,7 %
Gyventojų; – 2019; – Tankis	; 7 500 700 (103); 6777 žm./km² (4)
BVP	2021
– Iš viso	368,633 mlrd. $ (39) ;
– BVP gyventojui	49 036 $ (20)
Valiuta	Honkongo doleris (HK$) (HKD)
Laiko juosta	UTC+8 (HKT)
Interneto kodas	.hk .香港
Šalies tel. kodas	+852

Honkongas (kin. 香港, pinyin: Xiānggǎng, kanton. Hēunggóng, liet. „Kvapnusis uostas“), oficialiai Honkongo specialusis administracinis regionas (HSAR; kin. 中华人民共和国香港特别行政区 / 中華人民共和國香港特別行政區) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Honkongas pagal kinišką tarimą žinomas kaip Siangangas. Jis yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių ir Pietų Kinijos jūros.^[5] Honkonge, gyvena daugiau kaip 7,5 mln. įvairių tautybių gyventojų. Gyventojų Tankis yra didžiausias visame pasaulyje 6777 žm./km².^{[reikalingas šaltinis]}

Honkongas buvo įkurtas Britų imperijos ir tapo kolonija po to, kai pasibaigė Pirmasis opiumo karas 1841 m. Čingų imperija atidavė Honkongo salą iš Sinano apygardos, paskui dar kartą 1842 m. Po Antrojo opiumo karo 1860 m. kolonija išsiplėtė į Kaulono pusiasalį, o 1898 m., kai Didžioji Britanija 99 metams gavo Naujųjų teritorijų nuomos teisę, Išsiplėtė dar labiau, o 1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. 1941–1945 m. Britų Honkongą buvo okupavusi Japonijos imperatoriškoji valdžia, po Japonijos kapituliacijos britų administravimas buvo atnaujintas. 1997 m. visa Honkongo teritorija buvo perduota Kinijai. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir Kinijos susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkonge ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui.

Iš pradžių Honkongas buvo retai apgyvendintas žemdirbių ir žvejų miestas, dabar Honkongas yra vienas iš svarbiausių pasaulio finansų ir prekybos uostų. Tai dešimtas pagal dydį pasaulio eksportuotojas ir devintas pagal dydį importuotojas. Honkonge veikia stambi kapitalistinė paslaugų ekonomika, kuriai būdingi maži mokesčiai ir laisva prekyba, o Honkongo valiuta – Honkongo doleris, yra aštunta pagal prekybos mastą valiuta pasaulyje. Mieste pajamos vienam gyventojui yra vienos didžiausių pasaulyje, tačiau tarp gyventojų egzistuoja didelė pajamų nelygybė.

Honkongas yra labai išsivysčiusi šalis ir užima ketvirtą vietą pagal JT Žmogaus socialinės raidos indeksą (2018 m.). Honkongo miestas turi daugiausiai dangoraižių visame pasaulyje, o vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė yra viena didžiausių pasaulyje. Dėl tankiai užstatytos teritorijos išvystytas transporto tinklas. Honkongas užima penktą vietą pagal pasaulio finansinių centrų indeksą (2020 m.).

Honkongas yra vienas svarbiausių pasaulio civilinės aviacijos centrų ir dažnai naudojamas keliautojų kaip persėdimo taškas į kitus Azijos kraštus skrydžiams iš Europos bei JAV miestų. Teritorija turi puikiai išvystytą bei efektyvią kelių ir viešojo transporto sistemą, bei vieną šiuolaikiškiausių pasaulio oro uostų: Honkongo tarptautinį oro uostą (atidarytas 1998 m.)

Istorija

Kinijos valstybės dalimi Honkongo teritorija tapo III a. pr. m. e., o Sungų dinastijos (960–1279 m.) čia pradėjo kurtis gyvenvietės.

Britų kolonija (1842–1997)

Didžiosios Britanijos – Kinijos karo metu Honkongo salą okupavo britai ir 1842 m. pagal Nankino sutartį ji buvo perleista britams.^[6] Per 1856–1860 m. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karą su Kinija britams atiteko Kaulunas. Honkongo reikšmė ėmė augti. 1898 metais Didžioji Britanija ir Kinija susitarė, kad Didžioji Britanija 99 metams išsinuomoja Honkongą^[7] XX a. pradžioje Honkongas tapo svarbiu prekybos ir pramonės centru Rytų Azijoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą, 1941 m. gruodžio – 1945 m. rugpjūčio, Honkongas priklausė jį užgrobusiai Japonijos imperijai. Kapituliavus Japonijai, Honkongas sugrįžo į Didžiosios Britanijos imperijos sudėtį. 1950 metais Honkongą užplūdo nuo Kinijos pilietinio karo pasitraukę pabėgėliai. 1945–1972 m. sparčiai išaugo gyventojų skaičius, nuo 600 tūkst. iki 4 mln., o 7-ajame dešimtmetyje sparčiai plėtojosi lengvoji pramonė. Honkongas tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. Pagal 1984 m. deklaraciją Didžioji Britanija įsipareigojo 1997 m. perleisti Honkongą Kinijai, ši po 50 metų turi išlaikyti jo autonomiją, buvusią visuomeninę, ūkinę ir teisinę sistemą.^[8] 1997 m. birželio 30 d. Honkongas oficialiai perduotas Kinijai.^[9] Todėl regioną paliko dalis britų.

Po perdavimo Kinijai (nuo 1997 m. iki dabar)

Pirmosios didelio masto įtampos prasidėjo 2003 m. kai į miesto gatves išėjo apie pusė milijono gyventojų, ir protestuodami prieš svarstomą nacionalinio saugumo įstatymą. Įstatymas turėjo drausti veiksmus, kurie skatina sukilimą prieš centrinę KLR valdžią, Honkongo atsiskyrimo nuo Kinijos skatinimą, valstybinių paslapčių atskleidimą. Galiausiai dėl gyventojų nepasitenkinimo įstatymas buvo atšauktas.^[10]

Po 2007 m. Hu Dzintao pareiškimų, kad Honkongo jaunimas turi būti išsamiau supažindintas su Kinija ir jos santvarka, buvo svarstoma dėl privalomo patriotinio ugdymo įvedimo Honkongo mokyklose. Šie svarstymai buvo sukonkretinti 2012 m. ir sukėlė daugybės jaunų aktyvistų judėjimą „Scholarism“, vedamą moksleivio Joshua Wong. Buvo rengiami protestai gatvėse ir įrengiamos stovyklos priešais valstybines institucijas. Reaguodama į pasipriešinimą, Honkongo valdžia ugdymo programos priėmimą suspendavo.^[11]

2014 m. Honkongas susilaukė daug dėmesio dėl jame kilusių didelio masto protestų, įgavusių Skėčių revoliucijos vardą dėl skėčių, kuriais protestuotojai saugojosi nuo policijos naudojamų ašarinių dujų. Gyventojų nepasitenkinimą sukėlė svarstymai, dėl naujo Honkongo vadovybės rinkimo – protestuotojai pasisakė už laisvus tiesioginius, demokratinius rinkimus ir prieštaravo Pekino kontrolei renkant kandidatus. Protestų metu buvo užimtos pagrindinės gatvės, įrengiamos improvizuotos stovyklos. Intensyviausiai protestai vyko rugsėjį – gruodį. Metų gale judėjimas baigėsi nepasiekęs savo tikslų – Honkonge įgyvendinti demokratines reformas.^[12]

Nauja įtampos tarp Kinijos ir Honkongo banga pasireiškė 2019 m. birželį dėl ekstradicijos įstatymo svarstymo, leidžiančio Honkongui įtariamuosius ar kaltinamus perduoti Kinijos teisinei sistemai. Kritikai tai vertino kaip Honkongo autonomijos pažeidimą, kuris veda prie susidorojimo su disidentais ir režimo kritikais. Taip pat buvo įžvelgiama auganti Kinijos kontrolė, pažeidžianti „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą.^[13] Įstatymas buvo atšauktas tų pačių metų rugsėjį, tačiau iki to laiko protestai peraugo į plataus masto nepasitenkinimą dėl Honkongo politinės sistemos ir reikalavo demokratinių reformų, nepriklausomo policijos žiauraus elgesio su protestuotojais tyrimo, suimtų protestuotojų paleidimo. Protesto formos taip pat tapo radikalesnės, vyko susirėmimai su policija.^[14]

2020 m. gegužės 28 d., Kinijos Nacionaliniame Liaudies Kongrese buvo nuspręsta dėl Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimo – kuris buvo panašus į 2003 m. nacionalinio saugumo įstatymą ir išprovokavo Honkongo gyventojų protestus, tačiau šįkart centrinės KLR valdžia ir numatė didesnę Pekino kontrolę.^[15] Naujojo įstatymo kritikai jį vertina kaip pažeidžiantį Honkongo autonomiją ir prieštaraujantį „vienos šalies, dviejų sistemų“ principui, kuris turėtų galioti bent iki 2047 m.^[16] Lapkritį nuo pareigų buvo nušalinti Honkongo parlamento nariai ir apkaltinti asmenys palaikantys nepriklausomo Honkongo idėją taip pažeidžiantys nacionalinio saugumo įstatymą, o solidarizuodamiesi atsistatydino ir keliolika kitų Kinijos atžvilgiu kritiškų parlamentarų.^[17]

Geografija

Honkongas (Siangangas) susideda iš trijų dalių:

Honkongo salos (miestas Siangangas arba Viktorija),
Kauluno (Dziulongo),
Naujųjų Teritorijų (įskaitant 235 aplinkui esančias saleles).

Honkongas yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių. Iš visų pusių išskyrus šiaurinėje dalyje apsuptas Pietų Kinijos jūros. Šiaurėje Šam Čun upė jį skiria nuo Guangdongo provincijos miesto Šendženo. Kauluno pusiasalio ir salų krantai labai vingiuoti; daug įlankų.^[5] Kraštovaizdis kalnuotas, aukščiausia viršukalnė – Tai Mošanas (957 m),^[18] stūksantis Kauluno pusiasalyje.

Klimatas

Vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas. Sausį vidutinė temperatūra 16 °C, liepą 29 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta apie 2000 mm kritulių (daugiausia gegužės – rugsėjo mėn.). Siaučia taifūnai (gegužę, liepą ir spalį). Miškai (daugiausia drėgnieji atogrąžų) užima apie 20% teritorijos (daugiausia jų Lantau saloje).

Politinė sistema

Honkongo politinės sistemos struktūra remiasi 1990 m. priimtu ir 1997 m. (po perdavimo Kinijai) įsigaliojusiu Pagrindiniu įstatymu (Basic Law), kuris veikia kaip de facto Honkongo konstitucija. Šis įstatymas įtvirtina Honkongo autonomiją nuo Kinijos centrinės valdžios – taip vadinamą „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, leidžiantį Honkongui turėti savas įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teismines valdžios struktūras.^[19]

Įstatymų leidžiamosios valdžios funkciją atlieka Įstatymų leidžiamčioji taryba (angl. Legislative Council, dažnai vadinama Legco) – vienų rūmų parlamentas, kurį sudaro 70 narių. Jie renkami penkerių metų kadencijai – 40 visuotiniuose rinkimuose, o kiti 30 atstovauja įvairias interesų grupes. Kadangi Honkonge veikia daugiapartinė sistema, vietas parlamente užima įvairių politinių partijų nariai, paprastai susivienijantys į Pekiną palaikančią koaliciją ir jai oponuojančią prodemokratišką grupę.

Vykdomąją valdžią atstovauja Vykdomoji taryba (angl. Executive Council arba Exco), kuriai vadovauja vyriausybės pirmininkas. Taryba prižiūri įvairių valdžios agentūrų (kurios gali būti kaip ministerijos) darbą. Vyriausybės pirmininkas renkamas specialaus rinkimų komiteto penkerių metų kadencijai ir turi būti patvirtinimas centrinės Kinijos valdžios.^[20]

Vyriausybės pirmininkai

Nº	Vyriausybės Pirmininkas		Laikotarpis
Nº	Vyriausybės Pirmininkas		Nuo	Iki
1		Tung Chee-hwa 董建華	1997 m. Liepos 1 d.	2005 m. Kovo 12 d.
2		Donald Tsang 曾蔭權	2006 m. Gegužės 21 d.	2012 m. Gegužės 30 d.
3		Leung Chun-ying 梁振英	2012 m. Birželio 1 d.	2017 m. Gegužės 30 d.
4		Carrie Lam 林鄭月娥	2017 m. Birželio 1 d.	2022 m. Gegužės 30 d.
5		John Lee 李家超	2022 Birželio 1 d.

Administracinis suskirstymas

Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Honkongas suskirstytas į 18 administracinių rajonų:

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]