Protas

Biblija

1. Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
2. Kvailių protas yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – Sir 21, 26.
3. Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.

Sentencijos

A  Ą  B  C  Č  D  E  Ę  F  G  H  I  Į  Y  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

A

1. Aforizmai – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos proto veiklos, bet priešingai, ją skatina. – L. Tolstojus.
2. Aforizmai – tai geležinės vinys, įkaltos į protą neištraukiamai. – D. Didro.
3. Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
4. Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. – Servantesas.
5. Apsiskaitėliškumas proto neįdės. – Heraklitas.
6. Aptemdyto proto neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – Dž. B. Šo.
7. Aš sukoncentravau savo gyvenimą ne širdyje, kuri gali sudužti, ne jausmuose, kurie atbunka, bet prote, kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – O. de Balzakas.
8. Atsitiktinius atradimus padaro tik išlavėję protai. – B. Paskalis.

B

1. Be jausmo ir proto valia neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – L. Fojerbachas.
2. Be tinkamos proto kultūros negali būti ir subtilių jausmų. – A. Fransas.
3. Bendravimu su tauriausiais žmonijos protais mes mėgaujamės daugiausia per knygas, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – V. E. Čeningas.
4. Būk savo noro viešpats ir savo proto tarnas. – M. fon Ebner-Ešenbach.

C

1. Charakteris daug labiau suartina žmones negu protas. – Ž. E. Renanas.

D

1. Daugelio mokinių ir suaugusiųjų proto ir (atkreipkite dėmesį) charakterio silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – A. Dystervegas.
2. Daugelis nepameta proto tik todėl, kad jo neturi. – B. Grasjanas.
3. Daugeliui apsiskaitėlių trūksta proto. – Demokritas.
4. Daugiau žavi protas, o ne veido bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – Š. Lui Monteskjė.
5. Daugumos žmonių protas dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – E. Delakrua.
6. Dažnai žmonės naudojasi protu, kad darytų kvailystes. – F. de Larošfuko.
7. Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas. – V. R. Oldžeras.
8. Dideli protai visada veržiasi aukščiau. – Kalidasa.
9. Didieji protai kelia sau tikslus; kiti vadovaujasi troškimais. – V. Irvingas.
10. Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: protą ir bendruomenę. – Seneka.
11. Dirbo geriausi protai, o galvojo – muskulai. – J. Laucius.
12. Dykaduoniavimas ir nieko neveikimas žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, proto užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – Hipokratas.
13. Dorybės gali būti ir žalingos, jei neapšviestos proto šviesos. – O. de Balzakas.
14. Draugystė gali būti tvirta tik sulaukus brandaus proto ir amžiaus. – Ciceronas.
15. Duodami patarimai, bet neduodama proto jais naudotis. – F. de Larošfuko.

E

1. Eilinio proto žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – Ž. de la Briujeras.
2. Einame iš proto ne po vieną, bet visa visuomenė. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – Seneka.
3. Esama hipotezių, kur protas ir vaizduotė pavaduoja idėją. – J. V. Gėtė.

G

1. Galimybės renkasi tik pasirengusius protus. – L. Pasteras.
2. Garbės troškimas verčia mus elgtis prieš savo polinkius daug dažniau negu protas. – F. de Larošfuko.
3. Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis. Sofoklis.
4. Geriausias būdas nuraminti širdį – proto darbas. – G. de Levisas.
5. – Girdėjau, jaunieji tuokiasi iš meilės.
   – Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?
   – Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko proto.
   – Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.
   – Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.
   – Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – L. Tolstojus.
6. Girtas žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– protą. – T. Peinas.
7. Girtavimas žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo protą ir galiausiai paverčia gyvuliu. – Ž. Ž. Ruso.
8. Godus žmogaus protas negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – F. Bekonas.
9. Grakštumas kūnui – tolygu sveika nuovoka protui. – F. de Larošfuko.
10. Gudrumas – nepaprastai ribotų žmonių mąstymo būdas, labai skiriąsis nuo proto, į kurį iš išorės jis panašus. – I. Kantas.
11. Guvaus proto ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – Dž. Brunas.

I

1. Ieškoti smulkių trūkumų – nuo seno būdinga protams, kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – G. K. Lichtenbergas.
2. Iš dviejų ginčininkų kaltesnis tas, kuris protingesnis. – J. V. Gėtė.
3. Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus protas gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į moters kūno grožį ir tik juo domėtis. – Dž. Brunas.
4. Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – protas. – G. de Mabli.
5. Išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo protu. – I. Kantas.
6. Išmintingų žmonių poelgiai padiktuoti proto, ne tokių sumanių – patirties, pačių tamsiųjų – būtinybės, gyvulių – prigimties. – Ciceronas.
7. Išmintis yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs protas. Ji – gyvenimo menas. – Seneka.
8. Išmokite naudotis savo protu taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas moteris vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – S. Loren.

Į

1. Įprotis nuolat gudrauti – riboto proto požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – F. de Larošfuko.
2. Įprotis prieštarauti yra proto liga, kartais kenkianti širdžiai. – E. P. Bošenas.
3. Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. – A. Puškinas.

Y

1. Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys. – J. V. Gėtė.
2. Yra žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga. – G. K. Lichtenbergas.

J

1. Jaunuolis turi būti protingas ir nesistengdamas toks atrodyti; senis turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – F. Česterfildas.
2. Jei nenusiteikęs veikti, kam tada tau šitiek proto. – Š. Rustavelis.
3. Jeigu kvailys ir duos netyčia gerą patarimą, tai jį įgyvendinti dera protingam žmogui. – G. E. Lesingas.
4. Jeigu pamilsi, tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek proto jam derėtų turėti. – U. al Maalis.
5. Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą. – J. V. Gėtė.
6. Jeigu žmogaus kalba vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus protas, nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – J. G. Herderis.
7. Jo narsumo užtektų šimtui liūtų, o proto – dviem asilams. – H. Heinė.
8. Jokioje epochoje mokslai nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės proto įtampos. – R. Rolanas.
9. Joks autoritetas neturi būti proto viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – P. Ramusas.

K

1. Kad būtum garbingas. prie sielos taurumo turi pridėti šviesų protą. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – K. A. Helvecijus.
2. Kad protingai elgtumės, vien proto maža. – F. Dostojevskis.
3. Kadangi proto negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – P. O. Bomaršė.
4. Kai du ginčijasi, kaltesnis tas, kuris protingesnis. – J. V. Gėtė.
5. Kai gamta palieka kam nors proto spragą, paprastai užtepa ją storu pasitenkinimo savimi sluoksniu. – H. V. Longfelou.
6. Kai kurių žmonių didybė virtusi puikybe, tvirtumas – nežmoniškumu, protas – suktumu. – Ž. de la Briujeras.
7. Kai kvailys ir protingasis žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – V. Bleikas.
8. Kai nėra vietos protui, nėra ir gėrio. – Seneka.
9. Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai. – Seneka.
10. Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis neišmanėliu. Tas, kas rodys išlavintą protą, nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi nuovokus žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – Dž. Ostin.
11. Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų protą. – Saadis.
12. Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;
    Kalbą juk moka visi, o proto nedaugeliui duota. – Katonas.
13. Kam trūksta tvirtos valios – trūksta proto. – V. Šekspyras.
14. Kas ginčijasi remdamasis autoritetu, tas panaudoja ne savo protą, o greičiau atmintį. – L. da Vinčis.
15. Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis. – Plautas.
16. Kas yra civilizacija? Tai nuolatiniai atradimai, kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus protas; iš čia kilęs ir pats žodis – pažanga. – V. Hugo.
17. Kas nori mokyti tą, kuris manosi esąs protingas, tuščiai gaišta laiką. – Demokritas.
18. Kas per vėlai tapo protingas, tas per anksti buvo drąsus. – Dž. S. Halifaksas.
19. Kas protinga ir kas dora, visada sutampa. – L. Tolstojus.
20. Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena. – J. V. Gėtė.
21. Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta proto, tas neturi ko pamesti. – G. E. Lesingas.
22. Kaskart formuluodamas tiesą protas švenčia nedidelę pergalę. – Dž. Santajana.
23. Kiek laiko reikia protingajam kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O kvailiui tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. – M. G. Safiras.
24. Kiekvienam raštingam žmogui knyga duoda teisę ir galimumą įeiti į proto karalystę. – S. Smailsas.
25. Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio didžiavimosi, kiek jam trūksta proto. – A. Popas.
26. Klausyti – tai mandagumas, kurį protingas žmogus dažnai reiškia kvailiui, bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – A. Dekurselis.
27. Kliūtys protui nėra bevertės. – R. Rolanas.
28. Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis tingų protą. – E. Fagė.
29. Knygos įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų protais. – S. Smailsas.
30. Knygos – proto vaikai. – Dž. Sviftas.
31. Ko protas nenuramina, tą laikas numaldo. – Seneka.
32. Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio proto erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – B. Paskalis.
33. Kuklumo stoka yra proto stoka. – A. Popas.
34. Kuo daugiau civilizuotas protas siekia malonumų ir laimės, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo pasitenkinimo. – I. Kantas.
35. Kuo mažiau žmogus kalba, tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta proto, o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – Ž. de la Briujeras.
36. Kuo protingesnis žmogus, tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – B. Paskalis.
37. Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo reputaciją. – Ciceronas.
38. Kuo žmogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau gero jis pastebi žmonėse. – B. Paskalis.
39. Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis. – Ciceronas.
40. Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė. – J. V. Gėtė.
41. Kur trūksta proto, trūksta visko. – Dž. S. Halifaksas.
42. Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo protus ir autoritetą, atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – A. Škėma.
43. Kūno ir proto mankšta – būtina gydymo priemonė. – Platonas.
44. Kūrybiškam protui visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – G. K. Lichtenbergas.
45. Kvailystė visada trumpa ir nuoširdi, o protas išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – F. Dostojevskis.

L

1. Labai naudinga galąsti ir gludinti savo protą į kitų protus. – M. de Montenis.
2. Labai trukdo būti protingam uolios pastangos tokiu rodytis. – F. de Larošfuko.
3. Laikas – tai protinės veiklos darbuotojo kapitalas. – O. de Balzakas.

M

1. Maža turėti gerą protą, svarbiausia – gerai jį panaudoti. – R. Dekartas.
2. Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas protingu, panašiai kaip ramus charakteris dažnai laikomas stipriu. – L. Bernė.
3. Meilė dažnai atima protą iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – D. Didro.
4. Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį. – F. Bekonas.
5. Mokyti proto ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – G. K. Lichtenbergas.
6. Mokslo žinių tikslas – taip orientuoti protą, kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – R. Dekartas.
7. Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę. – O. Vaildas.
8. Mums trūksta charakterio tvirtumo, kad nuolankiai klausytume proto. – F. de Larošfuko.
9. Mūsų nuovokai, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu protui – solidumas ir lėtumas. – M. de Montenis.
10. Mūsų protas tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – M. de Montenis.
11. Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – M. de Montenis.
12. Mūšio laukas, kuriame kaunasi protas, baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – O. de Balzakas.

N

1. Narsa be proto – tik savotiškas bailumas. – Seneka.
2. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
3. Ne protas valdo meilę. – Moljeras.
4. Ne tiek protas, kiek širdis padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – Ž. de la Briujeras.
5. Nedidelio proto žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų išmanymą. – F. de Larošfuko.
6. Negalima laikyti protingu žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti idėjai. – H. Byčeris.
7. Neklystamai spręsti apie žmogaus charakterį ir protą galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – K. A. Helvecijus.
8. Neleisk liežuviui užbėgti protui už akių. – Chilonas.
9. Nemokšiškumas – proto naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – Ciceronas.
10. Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus protas nenaudojamas nyksta. – L. da Vinčis.
11. Nepasotinamas garbės troškimas užtemdo protą, ir žmogus nepastebi jam gresiančio pavojaus. – Ezopas.
12. Neprotingieji gerdami vyną nusigeria, o nelaimės ištiktieji praranda protą. – Pitagoras.
13. Nerasi dviejų tapačių protų, ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai. – Ž. Sand.
14. Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių
    Ramiai prekiauja svetimu protu.
    Į jų raštus ir traktatus papuolė
    Jau sukramtyta išmintis kitų. – Š. M. Vazehas.
15. Neturėjimas mokslo nėra proto trūkumas, o mokslo žinios nėra genijaus požymis. – L. de Klapje Vovenargas.
16. Nė už ką pasaulyje nesutikčiau alkoholiu dirginti nuvargusį atbukusį protą. – T. H. Hakslis.
17. Nėra įkyresnių kvailių už turinčius šiek tiek proto. – F. de Larošfuko.
18. Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę protai. – K. R. Safonas.
19. Nėra nieko gėdingesnio, kaip gyventi be naudos visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti protu nieko neveikiant. – B. Paskalis.
20. Nėra ribų fantazijai, nėra sienų proto skvarbumui, nėra ribų technikos jėgai, įveikiančiai gamtą. – A. Fersmanas.
21. Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
22. Niekas nėra patenkintas savo turtu, bet kiekvienas patenkintas savo protu. – L. Tolstojus.
23. Niekas taip nepriekaištauja protui, kaip jo nepasitikėjimas savimi. – B. Paskalis.
24. Nieko nuostabaus, kad gausybė žinių, negalinčių padaryti žmogaus protingo, dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – Dž. Adisonas.
25. Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis. – F. Dostojevskis.
26. Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su vaikais apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. Protas vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė auklėti. – Ž. Ž. Ruso.
27. Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai. – J. V. Gėtė.
28. Norint išmokyti kitą, reikia daugiau proto, negu norint išmokti pačiam. – M. de Montenis.
29. Norint tobulinti protą, reikia daugiau mąstyti, negu mokytis atmintinai. – R. Dekartas.
30. Nulipdyti gražią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą. – V. Hugo.
31. Nuo pavydo protas ima akti.
    Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – N. A. Džamis.
32. Nuostaba ženklina mūsų pažinimo ribą ir įrodo ne tiek daiktų tobulumą, kiek mūsų proto netobulumą. – F. de Larošfuko.

O

1. Orumas atsiranda proto dėka. – Anaksagoras.

P

1. Pajuoka dažnai būna proto skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – F. de Larošfuko.
2. Pajuokti protingus žmones – natūrali kvailių privilegija. – A. de Lamartinas.
3. Pakantumas kvailybei būdingas kiekvienam protingam žmogui. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
4. Paprastai stokojantys nuovokos manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys proto, manosi žiną viską. – Dž. Brunas.
5. Pavyduliavimas – riboto proto yda. – Dž. Bentamas.
6. Pažintis su šviesių žmonių mintimis yra puikios proto pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – J. G. Herderis.
7. Pyktis yra vėjas, kuris užpučia proto šviesą. – R. G. Ingersolis.
8. Pomėgis kolekcionuoti – pirmoji proto sutrikimo pakopa. – O. de Balzakas.
9. Prigimtis, palikusi kieno nors prote spragą paprastai ją užtušuoja storu pasitenkinimo savimi sluoksniu. – H. V. Longfelas.
10. Priversti protingus žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – G. K. Lichtenbergas.
11. Prižiūrėkite savo kūną, jei norite, kad protas tinkamai dirbtų. – R. Dekartas.
12. Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – V. Belinskis.
13. Protas ir mąstymas yra dvi svarbiausios žmogaus prigimties savybės. – Plutarchas.
14. Protas ir sąžinė negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – J. V. Gėtė.
15. Protas yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – Buda.
16. Protas, kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – Seneka.
17. Protas lavina jausmus. – R. Rolanas.
18. Protas, neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – M. de Montenis.
19. Protas nušviečia kelią valiai, o valia vadovauja veiksmams. – J. A. Komenskis.
20. Protas – tai duona, kuri pasotina, juokai – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – L. Bernė.
21. Protas visuomet šykštesnis už jausmą. – O de Balzakas.
22. Prote, kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – O de Balzakas.
23. Protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – K. N. Bouvis.
24. Protingas kovoja su aistra, kvailys tampa jos vergu. – Epiktetas.
25. Protingas tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – Demokritas.
26. Protingas tėvo elgesys – geriausias pamokymas vaikams. – Demokritas.
27. Protingas žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra laimingas, ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – Seneka.