Birželio 29
Išvaizda
| Geg – Birželis – Lie | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | |||||
| 2026 | ||||||
Birželio 29 diena – 180-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 181-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 185 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Šv. Petro ir Povilo diena (Katalikų šalys)
- Lietuvoje švenčiamos Petrinės
- Lietuvos pasieniečių diena
- Tarptautinė atogrąžų diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Benita – Gedrimė – Mantigirdas – Paulius – Petras – Povilas [1]
- Benitas – Benius – Giedrimė – Manta – Paulė – Petrė – Svirkanta – Svirkantas – Svirkantė – Svirmantas – Svirmantė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1426 m. – Ldk Vytautas paskelbė karą Pskovui.
- 1440 m. – Lietuvos didikai be Lenkijos pritarimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė 13-kos metų Kazimierą Jogailaitį.
- 1576 m. – Lietuvos delegacija pripažino Steponą Batorą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
- 1668 m. – padėtas kertinis akmuo Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios statybai.
- 1758 m. – Rusijos kariuomenė užėmė Klaipėdą, įvyko Klaipėdos gaisras.
- 1921 m. – Aleksoto aerodrome surengta pirmoji Lietuvoje oro šventė.
- 1941 m. – Vilniuje pradėtas leisti dienraštis „Naujoji Lietuva“.
- 1990 m. – Lietuvos parlamentas sutiko paskelbti 100 dienų moratoriumą Nepriklausomybės akto įgyvendinimui, kad sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas atšauktų ekonominę blokadą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1734 m. – Benediktas Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas.[2] (m. 1805 m.).
- 1754 m. – Juozapas Arnulfas Giedraitis, vyskupas, raštijos veikėjas, kanonistas (m. 1838 m.).
- 1865 m. – Petras Matulaitis, gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (m. 1900 m.).
- 1886 m. – Justinas Vienožinskis, dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas (m. 1960 m.).
- 1887 m. – Petras Aravičius, valstybės veikėjas, teisininkas (m. 1942 m.).
- 1892 m. – Klemensas Popeliučka, karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1948 m.).
- 1893 m. – Kazys Pakštas, geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas (m. 1960 m.).
- 1897 m. – Petras Karvelis, ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
- 1904 m. – Petras Paulaitis, mokytojas, rezistencinių kovų dalyvis, teistas už už patriotinės ir religinės partizaninės spaudos leidybą bei jaunimo patriotinį ir religinį auklėjimą[3] (m. 1986 m.).
- 1906 m. – Petras Vaivada, skulptorius monumentalistas (m. 1989 m.).
- 1909 m. – Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė, aktorė ir režisierė (m. 1999 m.).
- 1914 m. – Marija Juozaitytė-Rudienė, Amerikos lietuvių visuomenės veikėja ir filantropė (m. 2008 m.).
- 1915 m. – Vytautas Gabrijolavičius, veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2001 m.).
- 1919 m. – Jadvyga Čižikaitė-Adomavičienė, dainininkė (sopranas).
- 1920 m. – Vytautas Barauskas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1928 m. – Antanas Balčiūnas, hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1930 m. – Gediminas Kijauskas, JAV lietuvių kunigas (m. 2023 m.).
- 1934 m.:
- Povilas Gaidelis, gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Rimantas Dičius, architektas.
- 1936 m. – Zigmantas Dangirdas Lingys, gydytojas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Joana Akelaitytė, lietuvių kilmės JAV teatro aktorė, režisierė, dramaturge, pedagogė.
- 1938 m. – Povilas Sigitas Krivickas, žurnalistas, fotografas.
- 1942 m.:
- Jurgis Juozapaitis, kompozitorius.
- Vincas Kateiva, futbolininkas.
- Kęstutis Paulius Žygas, architektas.[4][5]
- 1943 m. – Angelė Vilutytė-Rimševičienė, kalbininkė, leksikografė, dėstytoja, vertėja, redaktorė (m. 2022 m.).
- 1945 m.:
- Jonas Jagėla, skulptorius, dailininkas (m. 2019 m.).
- Stasys Mackevičius, Pasvalio rajono savivaldybės ir Lietuvos ūkinis bei politinis veikėjas.
- Sergejus Madalovas, čečėnų kilmės aukšto rango Lietuvos karininkas, vidaus tarnybos generolas.
- 1946 m. – Linas Julijonas Jankus, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
- 1948 m. – Zita Sorokienė Ivanauskaitė, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1950 m. – Edmundas Krasauskas, teisininkas, policijos komisaras, Palangos savivaldybės politinis veikėjas.
- 1951 m.:
- Algis Krutkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- Vytautas Kenstavičius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1952 m.:
- 1953 m. – Zita Prašmutaitė, dainininkė, pianistė, vargonininkė, chorvedė.
- 1959 m. – Kęstutis Juknis, zooinžinierius, profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1960 m. – Danutė Žiūkienė, pedagogė, politinė veikėja (m. 2008 m.).
- 1961 m.:
- Lilija Žilinskienė, pedagogė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė veikėja.
- Žilvinas Pranas Smalskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Valdemaras Sarapinas, viešojo administravimo specialistas, Vyriausybės aparato tarnautojas, karinis diplomatas.
- 1964 m. – Povilas Meškėla, roko dainininkas.
- 1967 m. – Asta Baukutė, teatro ir televizijos aktorė.
- 1969 m. – Viktoras Gecas, teisininkas, politinis veikėjas.
- 1981 m. – Inga Stasiulionytė, ieties metikė ir olimpinės rinktinės narė. Asmeninis rekordas yra 62,27 m pasiektas 2005 m. Kaune.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1962 m. – Jonas Matusas, istorikas, kunigas (g. 1899 m.).
- 1980 m. – Rimantas Kasparas, poetas, kritikas, 1985 m. išleista kūrybos rinktinė „Žvaigždynų ratas”[6] (g. 1950 m.).
- 1991 m. – Valerijonas Šadreika, teisininkas, advokatas, advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1938 m.).
- 2000 m. – Monika Mironaitė, viena garsiausių lietuvių teatro ir kino aktorių (g. 1913 m.).
- 2002 m. – Arnas Rosenas, aktorius, literatūros kūrinių skaitovas (g. 1933 m.).
- 2006 m. – Jonas Algirdas Martišius, fizikas, pedagogas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1927 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1880 m. – Prancūzija aneksavo Taitį.
- 1949 m. – Pietų Afrikoje pradėta taikyti apartheido politika – uždraustos mišrios santuokos.
- 1974 m. – Argentinoje prisiekė Isabel Perón, pirmoji moteris prezidentė Argentinos istorijoje.
- 1976 m. – Seišelių salos paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.
- 2014 m. – Islamo valstybė paskelbė nepriklausomybę.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1798 m. – Džakomas Leopardis, italų poetas, filosofas, kalbininkas. Vienas žymiausių Italijos poetų (m. 1837 m.).
- 1873 m. – Leo Frobenijus, vokiečių archeologas, etnografas (m. 1938 m.).
- 1900 m. – Antuanas de Sent Egziuperi, prancūzų pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo novelės Mažasis princas (m. 1944 m.).
- 1906 m. – Ivanas Danilovičius Černiachovskis, jauniausias Tarybinės armijos armijos generolas, 3-ojo Baltarusijos fronto vadas (m. 1945 m.).
- 1921 m. – Reinhard Mohn, vokiečių verslininkas, leidėjas, „Bertelsmann“ vadovas (m. 2009 m.).
- 1925 m. – Džordžas Napolitanas, italų politikas, 11-tasis Italijos prezidentas (m. 2023 m.).
- 1951 m. – Patricia Duncker, britų rašytoja, Rytų Anglijos universiteto kūrybinio rašymo profesorė.
- 1957 m. – Gurbangulis Berdimuhamedovas, Turkmėnistano prezidentas, einantis šias pareigas nuo 2006 m. gruodžio 21 d. Šias pareigas jis perėmė iš Saparmurato Nijazovo, kuris mirė dar būdamas prezidentu.
- 1974 m. – Anggun Cipta Sasmi, Indonezijos dainininkė ir dainų autorė, turinti Prancūzijos pilietybę ir ten gyvenanti.
- 1978 m. – Nicole Prescovia Elikolani Valiente Scherzinger, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, šokėja, dainų autorė, modelis ir aktorė, pagrindinė grupės Pussycat Dolls vokalistė, šokių konkurso „Dancing with the Stars“ nugalėtoja.
- 1980 m.:
- Katherine Jenkins, Velso sopranas.
- Martin Truex Jr, amerikiečių lenktynininkas.
- 1981 m. – Joe Marcus Johnson, JAV krepšininkas žaidžiantis NBA Atlanta „Hawks“ komandoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1174 m. – Andrejus Jurjevičius Bogoliubskis, Vladimiro-Suzdalės kunigaikštis (1157–1174 m.), Jurijaus Dolgorukio sūnus (g. 1111 m.).
- 1541 m. – Pedras de Alvaradas, ispanų konkistadoras, Gvatemalos gubernatorius (g. 1485 m.).
- 1875 m. – Ferdinandas I, nuo 1830 m. Vengrijos karalius, 1835–1848 m. Austrijos imperatorius ir Vokietijos sąjungos prezidentas, nuo 1836 m. Čekijos karalius (g. 1793 m.).
- 1967 m. – Jayne Mansfield, XX a. šeštojo – septintojo dešimtmečių JAV sekso simbolis ir aktorė (g. 1933 m.).
- 1970 m. – Ježis Antonievičius, žymus lenkų mokslininkas – baltų archeologas (g. 1919 m.).
- 1992 m. – Mohamed Boudiaf, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1992 m. sausio 11 d. iki mirties[7] (g. 1919 m.).
- 2006 m. – Joseph Edamaruku, žinomas Indijos žurnalistas ir racionalistinio judėjimo lyderis (g. 1934 m.).
- 2007 m. – Fredas Saberhagenas, amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos rašytojas išgarsėjęs mokslinės fantastikos knygų serija „Berserkeris“ (angl. Berserker) (g. 1930 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Birželio 29 (Day.lt)
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ Petras Paulaitis Archyvuota kopija 2013-10-21 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Kęstutis Paulius Žygas. Valdovų rūmų eksponatai kiekvienam mūsų kainavo po pusantro lito Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Kęstutis Paulius Žygas. Dalykiškiau apie valdovų rūmų pietų korpusą ir rūmų kiemą Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Rimantas Kasparas Archyvuota kopija 2009-09-23 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ (angl.) Mohamed Boudiaf. Trumpa biografija.