Liubliana

Liubliana slovėn. Ljubljana

Liublianos panorama

Liubliana 46°3′5″ š. pl. 14°30′20″ r. ilg. / 46.05139°š. pl. 14.50556°r. ilg. / 46.05139; 14.50556 (Liubliana)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Slovėnija
Savivaldybė	Liublianos savivaldybė

Įkūrimo data	1144 m.
Meras	Zoran Janković

Gyventojų (2020)	295 504^[1]
Plotas	275,0 km²
Tankumas (2020)	1 075 žm./km²

Tinklalapis
Vikiteka	Liubliana

Kirčiavimas	Liublianà ^[2]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1643

Liubliana (slovėn. Ljubljana) – miestas vidurio Slovėnijoje, prie Liublianicos upės; šalies sostinė. Miestas yra svarbiame rytų ir vakarų prekybos kelyje; netoliese yra Triesto miestas. Tai svarbus tarpinis punktas tarp vidurio Europos ir Adrijos jūros.

Dėl išskirtinės XX a. pirmosios pusės architektūros, sukurtos žymaus slovėnų architekto Jožės Plečniko, jo projektai Liublianoje nuo 2021 m. įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą,^[3] tarp jų: Centrinis turgus, Črna Vaso šv. Mykolo bažnyčia, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Liublianicos krantinės, Trnovo tiltas, Žalės kapinių kompleksas.

Liubliana – Slovėnijos pramonės centras. Gaminamas porcelianas, popierius, baldai, muilas, chemikalai, odos dirbiniai. Gerai išvystytas turizmas – mieste yra gražių panoramų, istorijos ir architektūros paminklų.

Etimologija

Miesto pavadinimas siejamas su Liublianicos upe. Yra nemažai versijų, kurios sieja vardą su slaviška šaknimi ljub-, reiškiančia „mylėti; patikti“.^[4]

Istorija

Romėnų laikais čia buvo Iulia Aemona gyvenvietė, minima I a. pr. m. e.

Liublianos universitetas įkurtas 1595 m. Senamiestyje yra XII a. pilis, pastatyta ant mažos miškingos kalvelės šalia stataus upės slėnio. 1895 m. miestą ištiko žemės drebėjimas, tačiau pilis beveik nenukentėjo, o didžioji dalis miesto patyrė didesnių nuostolių, todėl daugelis senesnių Liublianos pastatų yra tik 100 metų amžiaus. Per Liublianicos upę yra virtinė tiltų, iš kurių žymiausi yra Trys tiltai, esantys greta Prešereno aikštės.

Sportas

Futbolas

Miestai partneriai

Liublianos miestai partneriai:^[5]

Ankara, Turkija (nuo 2015)
Atėnai, Graikija (nuo 2000)
Baku, Azerbaidžanas (nuo 2013)
Belgradas, Serbija (nuo 2010)
Bratislava, Slovakija (nuo 1967)
Briuselis, Belgija (nuo 2004)
Chemnicas, Germany (nuo 1966)
Čengdu, Kinija (nuo 1981)
Klivlandas, JAV
Lėverkuzenas, Vokietija (nuo 1979)
Fudžeira, Jungtiniai Arabų Emyratai (nuo 2014)
Gracas, Austrija (nuo 2001)
Maskva, Rusija (nuo 2000)
Notingamas, Jungtinė Karalystė (nuo 1963)
Parma, Italija (nuo 1964)
Pesaras, Italija (nuo 1964)
Pločė, Kroatija (nuo 1982)
Rijeka, Kroatija (nuo 1979)
Sarajevo, Bosnia ir Hercegovina (nuo 2002)
Skopjė, Šiaurės Makedonija (nuo 2007)
Susas, Tunisas (nuo 1969)
Tbilisis, Sakartvelas (nuo 1977)
Vysbadenas, Germany (nuo 1977)
Zagrebas, Kroatija (nuo 2001)

Galerija

Katedra
Prešereno aikštė
Liublianicos upė
Rotušė
Filharmonijos pastatas
Nacionalinė galerija
Operos ir baleto teatras
Drakonas ant tilto

Šaltiniai

↑ „Ljubljana, Ljubljana“. Place Names. Statistical Office of the Republic of Slovenia. Suarchyvuotas originalas 2020-12-16. Nuoroda tikrinta 2020-08-28.
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ The works of Jože Plečnik in Ljubljana – Human Centred Urban Design UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29
↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. ISBN 5-430-04654-X // psl. 325–326
↑ „Ljubljana's twin cities“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City). Suarchyvuotas originalas 11 birželio 2016. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2021.

Nuorodos

Oficiali svetainė
Liublianos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018-10-01 iš Wayback Machine projekto.
Liublianos gidas

[SURS-LJ-LJ-1] „Ljubljana, Ljubljana“. Place Names. Statistical Office of the Republic of Slovenia. Suarchyvuotas originalas 2020-12-16. Nuoroda tikrinta 2020-08-28.

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] The works of Jože Plečnik in Ljubljana – Human Centred Urban Design UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29

[4] Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. ISBN 5-430-04654-X // psl. 325–326

[Ljubljana_twinnings-5] „Ljubljana's twin cities“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City). Suarchyvuotas originalas 11 birželio 2016. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2021.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

ž a r Pasaulio paveldo objektai Slovėnijoje
Materialusis	Škocjano urvai (1986) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Ispanija) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Jožės Plečniko kūriniai Liublianoje – į žmogų orientuoti miestovaizdžiai (2021)
Nematerialusis	Škofja lokos vaidinimas (2008) · Kurenti ėjimo nuo durų prie durų tradicija (2017) · Nėrinių gamyba Slovėnijoje (2018) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018, kartu su 7 kitomis šalimis) · Bitininkystė Slovėnijoje – gyvenimo būdas (2022) · Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos (2022, kartu su 7 kitomis valstybėmis)