Palangos dvaras
55°54′25″š. pl. 21°03′21″r. ilg. / 55.9069°š. pl. 21.0559°r. ilg.
| Palangos dvaras | |
|---|---|
 Dvaro rūmai (dab. Gintaro muziejus) | |
| Vieta | Palanga |
| Įkurtas | XIX a. |
| Rūmų stilius | Neorenesansas |
| Bajorų giminės | Feliksas Tiškevičius |
Palangos dvaras – dvaras, esantis Palangoje. 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu. Šiuo metu dvaro rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus. Priešais rūmus stovi marmurinė „Rebekos“ skulptūra iš Vilkėno dvaro. Aplink dvaro rūmus yra Palangos botanikos parkas, išlikusi Birutės kalno koplyčia, sarginė, lurdo grota.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvarą XIX a. viduryje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius, kurio senelis Mykolas Juozapas Tiškevičius 1824 m. liepos 13 d. nusipirko Palangą ir aplinkines valdas.
Rūmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1897–1902 m. neorenesansiniai dvaro rūmai pastatyti pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Tiškevičiai čia gyveno iki 1941 m.
Užėjus sovietams, čia iš įrengti TSRS Dailės fondo Kūrybos namai,[1] dr vadinti Dailininkų rūmais,[2] iki 1960 m. restauruoti. 1957 m. rūmai restauruoti (autorius Alfredas Brusokas). 1963 m. dvaro rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus. Paskutinis grafų įpėdinis Alfredas Marija Tiškevičius gyveno ir mirė Varšuvoje. 1997 m. gegužės 22 d. jam suteiktas Palangos garbės piliečio vardas.
- Dvaro rūmų fragmentai
Parkas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas 1897 m., įkūrimą inicijavo Feliksas Tiškevičius, darbams vadovavo prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė ir belgų dendrologas Beisenas de Kulonas. E. Andrė kartu su sūnumi Renė Eduardu kurdami parką darbavosi Palangoje tris vasaras. Pasodinta apie 500 medžių ir krūmų, atvežtų iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų botanikos sodų. Parkas dar vadintas Birutės vardu.
Parkas peizažinis, yra fontanas, gėlynai, rožynas (rozarijus). Bendras plotas apie 100 ha (medžiai 60 ha, pievos 25 ha, gėlynai 0,5 ha, vandens telkiniai 1 ha). Yra 7 skulptūros, dekoratyvinis apšvietimas. Parką išlaiko Palangos savivaldybė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grafų Tiškevičių Palangos rūmai (sud. Romualdas Budrys). - V.: Lietuvos dailės muziejus, 2008. - 96 p.: iliustr. - ISBN 978-9986-669-81-4
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tiškevičiaus rūmai rudeninėje Palangoje. Dgfotografija.lt, Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
